07/06/2023
SEP PARTISIPA IHA SORUMUTUK KONSELLO MINISTRO NIAN IHA LORON 07 FULAN-JUÑU TINAN 2023.
S.E. Sekretariu Estadu Peskas, Dr. Elídio de Araújo Partisipa iha runiaun Konsello Ministro ikus iha Palacio Governu nebe Lidera husi Primeiru-Ministru (PM), Taur Matan Ruak, konvoka membru Governu sira hotu, iha loron-kuarta ne’e, ba sorumutuk ikus Konsellu Ministru Governu Konstitusionál da-VIII nian.
Durante sorumutuk, Primeiru-Ministru halo retrospetiva Mandatu Governu nian, rekoñese serbisu pozitivu ne’ebé alkansa ona husi Ezekutivu no nia agradese ba kontribuisaun no dedikasaun husi membru Ezekutivu sira hotu.
Aprezenta ona Relatóriu Finál Mandatu VIII Governu nian, husi tinan 2018 to’o tinan 2023, publikasaun ida ne’ebé deskreve atividade no rezultadu prinsipál Ezekutivu sira nian hahú husi kedas bainhira sira simu pose, nune’e mós dezafiu hirak ne’ebé sira hasoru no rekomendasaun sira ba futuru.
Iha aprezentasaun Relatóriu ne’e, Ministru Prezidénsia Konsellu Ministrus, Fidelis Manuel Leite Magalhães, salienta katak konkista no rezultadu ne’ebé alkansa ona husi Governu Konstitusionál da-VIII, maske hasoru difikuldade no dezafiu sira durante mandatu. REMATA
http://timor-leste.gov.tl/?p=32664&lang=tp
30/03/2023
Liquisa, 30/Marsu/2023, S.E Sekretariu Estadu Peskas Dr. Elídio de Araújo, hamutuk ho S.E. Primeiru Ministru (PM) Sr. Taur Matan Ruak, S.E. Ministru MAP Eng. Pedro dos Reis no Vice MAP Dr. Abílio Xavier de Araújo, halo primeira Lansamentu ba Makina produsaun hahan ikan no hahan Animal (pellet) ne'ebe mak estabelese iha Instituto Nasional Peskas no Aguikultura (INPA) Maubara, Postu Administrativu Maubara Munisípiu Liquisa ho objetivu atu fasilita grupu hakiak nain sira iha teritorial Timor-Leste no evita hamenus kustu sosa hahan ikan no animal husi rai Liur.
29/03/2023
Dili, 29/Marsu/2023. SE. Sekretariu Estadu Peskas Dr. Elídio de Araújo. Reprezenta SE. Ministru Agrikultura no Peskas, Eng. Pedro dos Reis ba Partisipa iha runiaun konsellu Ministru ne'ebe lidera husi Exelensia Primeiro Ministru (PM) Sr. Taur Matan Ruak, iha palacio do Governu, Dili.
𝗞𝗼𝗺𝘂𝗻𝗶𝗸𝗮𝗱𝘂 𝗜𝗺𝗽𝗿𝗲𝗻𝘀𝗮
𝗦𝗢𝗥𝗨𝗠𝗨𝗧𝗨𝗞 𝗞𝗢𝗡𝗦𝗘𝗟𝗟𝗨 𝗠𝗜𝗡𝗜𝗦𝗧𝗥𝗨𝗦 𝗡𝗜𝗔𝗡 𝗜𝗛𝗔 𝗟𝗢𝗥𝗢𝗡 𝟮𝟵 𝗙𝗨𝗟𝗔𝗡-𝗠𝗔𝗥𝗦𝗨 𝗧𝗜𝗡𝗔𝗡 𝟮𝟬𝟮𝟯
𝗔𝗽𝗿𝗼𝘃𝗮 𝗼𝗻𝗮:
✅ 1 - Baze sira Atividade Turístika nian
✅ 2 - Autoridade Turizmu Timor-Leste, I.P
✅ 3 - alterasaun daruak ba Dekretu-Lei n. 28/2014, loron 24 fulan-setembru, kona-ba Rejime Espesiál Aprovizionamentu RAEOA
✅ 4 - alterasaun daruak ba Dekretu-Lei n. 7/2019, loron 17 fulan-abril, kona-ba Orgánika Ministériu Defeza nian, ne’ebé altera no publika fila-fali husi Dekretu-Lei n. 57/2020, loron 11 fulan-novembru
✅ 5 - rejime kontratasaun pesoál hodi apoiu ba atividade adezaun Timor-Leste nian ba ASEAN
✅ 6 - Kuadru pesoál no ezersísiu diresaun no xefia ba Servisu Apoiu Tékniku no Administrativu Prokuradoria-Jerál Repúblika no kuadru pesoál ba Servisu Tékniku no Administrativu Prokuradorias Repúblika Rekursu, Prokuradoria Repúblika ba Primeira Instánsia no Prokuradorias Repúblika Administrativa no Fiskais
✅ 7 - fó-sai vaga ba promosaun ba tinan 2023 pesoál ne’ebé integradu iha Rejime Inspetór ba Serbisu Rejime Jerál ba Karreira Administrasaun Públika
✅ 8 - prorrogasaun estraordinária ba prazu validade pasaporte eletróniku Timor-Leste nian
✅ 9 - rekandidatura rekondusaun ba Dr. Zacarias Albano da Costa ba kargu Sekretáriu Ezekutivu ba Komunidade País sira Língua Portugeza nian ba mandatu tinan rua tan
✅ 10 - akizisaun boletin votu ne’ebé destina ba eleisaun parlamentár
𝗔𝗻𝗮𝗹𝗶𝘇𝗮 𝗼𝗻𝗮:
➡ 1 - resposta ba klasifikasaun Inseguransa Alimentár Aguda IPC nian (Klasifikasaun Integrada faze Seguransa Alimentár nian)
𝒉𝒂𝒓𝒆𝒆 𝒕𝒂𝒏 𝒊𝒉𝒂 𝑷𝒐𝒓𝒕𝒂́𝒍 𝑮𝒐𝒗𝒆𝒓𝒏𝒖:
http://timor-leste.gov.tl/?p=32539&lang=tp
17/02/2023
GOVERNU DISTRIBUI BERO FIBER GLASS UNIDADE 10 BA GRUPU PESKADÓR IHA MUNISÍPIU DILI.
Dili,16 /02/2023– Sekretáriu Estadu Peskas (SEP) Dr. Elídio de Araújo, hamutuk ho Vice Ministro MAP Dr. Abílio Xavier de Araújo, fó apoiu bero Fiber Glass hamutuk unidade 10, kompletu ho nia makina, inklui ekipamentu peska nian seluk tan, ba grupu peskadór sira iha Munisípiu Dili no sei kontinua ba Munisípiu sira seluk.
Dr. Elídio de Araújo iha nia diskursu hateten, bero ho ekipamentu hirak ne’e sosa ho Orsamentu Jerál Estadu tinan 2021 nian, konsidera hanesan patrimóniu Estadu hodi fahe ba grupu peskadór sira, no la’os ba ema individuál.
Tanba ne’e, nia hatutan, wainhira indivídu ida privatiza tiha ekipamentu hirak ne’e, Governu liu hosi Xefe suku ho ofisiál polísia suku sei foti fali hodi entrega hikas ba grupu peskadór seluk.
14/02/2023
Dili, 13/04/2023. S.E. Sekretariu Estadu Peskas Dr. Elídio de Araújo, Prense Programa GOVERNU KOLIA kona ba Papel Peskas no Marinhos iha Timor-Leste, iha Salaun MAP Comoro,Dili.
02/02/2023
SORUMUTUK KONSELLU MINISTRUS NIAN IHA LORON 01 FULAN-FEVEREIRU TINAN 2023.
S.E. Sekretariu Estadu peskas Dr. Elidio de Araujo. Hanesan Ministru Interinu Ministeriu Agrikultura no peskas, hodi Partisipa iha surumutuk konsellu Ministru iha Palacio Governu, iha Dili, no aprova ona Projetu Proposta Lei, nebe aprezenta husi Vice Primeiru Ministru no Ministru Planu Ordenamentu, José Maria dos Reis, kona ba Medida Tutela Legalidade Urbanístika.
Dili, 01-02-2023
01/02/2023
Dili, 31/01/2023, S.E. Sekretariu Estadu Peskas, Dr. Elídio de Araújo, hanesan mos Ministru Agrikultura e Pescas Interino Partisipa iha Serimonia Lansamentu Projektu ida ho naran "TRANSFORMA SISTEMA AGRO AI-HAN IHA TIMOR-LESTE HODI HADIAK SEGURANSA AI-HAN NO REJILIENSIA HASORU KRIZE " nebe ajuda husi Governu Americano ba iha area Agrikultura nian nebe sei implementa husi Organizasaun ba Alimentasaun no Agrikultura (FAO) Timor-Leste ho Ministeriu Agrikultura no Peskas.
Seguransa ai-han nudar prioridade as liu iha politika Ministeriu Agrikultura no Peskas nian hodi garantia ema hotu iha asesu ba nesesidade báziku ida neé. Hare ba dadus nebe hasai husi Membru KONSSANTIL HO FAO Timor-Leste katak sei iha mais ou menus 36% husi total Populasaun nebe hasoru inseguransa ai-han krónika iha teritóriu laran tomak, maka figura ida ne'e tenke iha ona ita nian atensaun ba iha prioridade programa Governu nian. Ministeriu Agrikultura no Peskas iha ona esforsu oin-oin hodi bele eradika númeru ho Presentajem bo'ot ida neé.
Governo Americano, liu husi USAID no koperasaun ho agency sira seluk ajuda no implementa ona politika Ministeriu Agrikultura no Peskas liu husi ninia projektu sira maka hanesan hasaé produsaun no café, dezenvolve area horticultura liu-liu projektu DAC (Dezemvolve Agrikultura Comunitaria), Avansa Agrikultura, OSRO iha area konservasaun agrikultura no sira seluk. Agrikultor sira sente duni benefisiu husi projektu sira neé tamba tulun duni hasaé sira nia rendimentu familia nian.
Iha projektu OSRO primeiru nebe lansa iha tinan 2013 no remata iha tinan 2018 foka liu ba "Hasaé Seguransa Ai-han no Nutrisaun no Redus Risku Dezastre liu husi Promosaun Konservasaun Agrikultura" . Tekniku konservasaun Agrikultura nebe koñesidu ho naran "CA". Neé sai hanesan opsaun diak iha pratika agrikultura nian tamba tekniku neé simples no fasil atu toós nain sira adopta lalais.ninia materiais sira mos fasil hetan lokalmente. Tekniku CA neé fo impaktu pozitivu ba hasaé produsaun no rendimentu agrikultor sira nian. Tekniku CA ninia kontinuasaun hetan suporta husi Uniaun Europea liu husi projektu Pro-Resilience durante tinan hat nebe sei remata iha tinan ida neé.
Projektu OSRO nian ba dala rua nebe ita assiste Lansamentu dau-daun neé sei ajuda liu tan agrikultor sira hodi hasaé produsaun agrikultura nian, aumenta rendimentu, hadia sira nia ekonomia uma laran no ajuda redus númeru populasaun nebe hasoru inseguransa ai-han krónika.
12/12/2022
SEP HALO VIZITA BA GRUPO PESKADOR NO GRUPO HAKIAK BUDU TASI IHA MUNISÍPIU ATAURO.
Atauro, 10/12/2022, S.E. Sekretariu Estadu Peskas, Dr. Elídio de Araujo, halo'o vizita ba grupo Peskador no Grupo Hakiak Budu-Tasi iha Munisipiu Atauro hodi hare direita Situasaun no kondisaun ne'ebe grupo Peskador no grupo hakiak budu tasi sira hasoru iha Terenu.