Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje / Lithuanian Embassy in Italy

Birželio 11–12 d. Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreiviene lankėsi Florencijoje, kur dalyvavo kultūrinio ir akademinio bendradarbiavimo renginiuose. 🤝

Birželio 12 d. Florencijos universiteto Università degli Studi di Firenze Istorijos, archeologijos, geografijos ir menų departamente vyko konferencija „Nuo Lietuvos iki Balkanų: kultūros, religijos ir tapatybės konstravimas“, surengta baltų kultūros, slavų kultūros ir religijų studijų programos dėstytojų ir studentų, istoriko prof. Claudio Carpini, Lietuvos Respublikos garbės konsulo Toskanoje Enrico Palasciano bei globojama Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje. Tai Lietuvos kultūros programos Italijoje 2025-2026 Cultura Lituana in Italia dalis.

Sveikindama dalyvius ambasadorė Dalia Kreivienė pabrėžė istorijos pažinimo svarbą atsakingos pilietinės visuomenės ugdymui: „Lietuvos istorijos pažinimas svarbus ne tik siekiant suprasti praeitį. Jis stiprina mūsų pilietinį sąmoningumą, padeda geriau suprasti dabarties iššūkius, ginti demokratijos vertybes ir atpažinti bei atremti istorijos iškraipymus. Europai vėl susiduriant su esminiais saugumo klausimais, istorinė refleksija virsta būtinu įrankiu suprasti dabartį ir kurti ateitį.“

🇮🇹🤝🇱🇹 Renginio metu Florencijos universiteto studentai pristatė pranešimus įvairiomis Lietuvos istorijos ir kultūros temomis, o Lietuvos garbės konsulas Toskanoje Enrico Palasciano pristatė kartu su prof. Claudio Carpini parengtą knygą „Villa Lituania. Tarp diplomatijos ir istorijos“.

Ypatingą įspūdį paliko aktyvus studentų dalyvavimas. Džiugu matyti, kaip atsidavusiai jaunieji tyrėjai gilinasi į Lietuvos istoriją, kultūrą ir viso Baltijos regiono patirtis. Būtent toks akademinis smalsumas ir atvirumas kuria tvirtą pagrindą europiniam dialogui bei tarpusavio supratimui.

Vizito metu ambasadorė taip pat dalyvavo lietuvių menininkės Daina Maslauskaite jautrios parodos „Šviesos sėklos“ atidaryme Florencijos Careggi universitetinėje ligoninėje Fondazione Careggi. 🎨 Menininkės ligoninei dovanota nuolatinė ekspozicija – keturiolika paveikslų, pasakojančių apie šviesą, viltį ir vidinę stiprybę net sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis.

🎼 Parodos atidarymą lydėjo lietuvių soprano Giedrė Kisieliūtė ir violončelininkės Nahomi Escobar Caro koncertas, sukūręs pakylėtą ir jautrią atmosferą; po ambasadorės ir ligoninės vadovybės sveikinimo žodį taip pat tarė Viktorija Skafaru.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos Respublikos garbės konsului Toskanoje Enrico Palasciano, Consolato Onorario della Repubblica di Lituania in Toscana ir istorikui prof. Claudio Carpini, kurių atsidavimas ir ilgametis darbas reikšmingai prisideda prie Lietuvos ir Italijos ryšių stiprinimo. Jų indėlis buvo nepaprastai svarbus įgyvendinant ir šias dvi prasmingas iniciatyvas. Padėka ir renginiuose dalyvavusiai Toskanos Lietuvių Bendruomenė - Comunità Lituana della Toscana.

Birželio 8–10 d. Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreiviene lankėsi Palerme, Sicilijoje. Vizitas buvo skirtas Lietuvos ir Sicilijos institucinių, kultūrinių ir ekonominių ryšių stiprinimui bei naujų bendradarbiavimo galimybių aptarimui. 🇱🇹🤝🇮🇹

Vizito metu ambasadorė susitiko su Palermo prefektu Massimo Mariani, Palermo meru Roberto Lagalla ir Monrealės vicemeru Riccardo Oddo. Susitikimuose aptartos institucinio, kultūrinio ir ekonominio bendradarbiavimo galimybės tarp Lietuvos ir Sicilijos, bendros iniciatyvos bei tolesnės partnerystės stiprinimo kryptys. Ambasadorė taip pat susitiko su verslo ir kultūros bendruomenių atstovais, Palermo konsulinio korpuso nariais bei Sicilijoje gyvenančiais lietuviais.

Svarbiu vizito akcentu tapo apsilankymas Teatro Massimo Palermo, kur ambasadorė susitiko su teatro generaliniu direktoriumi Marco Betta ir padėkojo už jo ir meno vadovo maestro Alvise M. Casellati iniciatyvą M. K. Čiurlionio kūrinį „De Profundis“ pristatyti vienoje prestižiškiausių Europos muzikos scenų.

🎼 Teatro Massimo surengtame išskirtiniame koncerte kartu su L. van Beethoveno Devintąja simfonija skambėjusi M. K. Čiurlionio kantata „De profundis“ tapo svarbiu vakaro dramaturginiu akcentu ir prasmingu Lietuvos kultūros pristatymu tarptautinei publikai. Sicilijos žiniasklaida šį koncertą įvertino kaip didelio meninio intensyvumo simfoninę-chorinę programą. Ypatingą įspūdį paliko Teatro Massimo orkestro ir choro, vadovaujamų maestro Nir Kabaretti, atlikimas, kurio metu lietuvių kalba skambėjo garsiausio Sicilijos teatro scenoje.

M. K. Čiurlionio muzikinei kūrybai skirtas koncertų ciklas natūraliai įsilieja ir prasmingai papildo Lietuvos kultūros programą Italijoje 2025–2026 Cultura Lituana in Italia.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos garbės konsului Sicilijos regione Alessandro Palmigiano už Lietuvos kultūros puoselėjimą Sicilijoje ir nuoseklų indėlį stiprinant Lietuvos ir Italijos ryšius.

Consolato onorario della Repubblica di Lituania per la Regione Siciliana Rosa Guttuso
Lietuvos kultūros institutas / Lithuanian Culture Institute
Associazione Lituania-Sicilia

📸 Rosellina Garbo

Birželio 5–7 d. Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreiviene lankėsi Apulijos regione, kur dalyvavo Lietuvos menininkų Indros Marcinkevičienės ir Vilmanto Marcinkevičiaus parodos „First, We Bite: Icons, Offerings and the Feminine in Ritual“, kuruojamos Neringos J. Miller, atidaryme Galatinoje bei susitiko su Apulijos regiono kultūros institucijų ir savivaldos atstovais.

Birželio 6 d. Galatinos miesto muziejuje Museo Pietro Cavoti atidaryta paroda „First, We Bite: Icons, Offerings and the Feminine in Ritual“, įkvėpta Pietų Italijos tarantizmo kultūrinės istorijos, sujungia tapybą, tekstilę, keramiką ir instaliaciją. Paroda yra Lietuvos kultūros programos Italijoje 2025–2026 Cultura Lituana in Italia dalis.

Vizito metu ambasadorė taip pat susitiko su Lečės miesto mere Adriana Poli Bortone bei Apulijos muziejų tinklo Direzione regionale Musei Puglia generaline direktore Anita Guarnieri. Susitikimuose aptartos 🇱🇹 Lietuvos ir 🇮🇹 Italijos kultūrinio bendradarbiavimo galimybės, istorinės atminties iniciatyvos bei naujos Lietuvos kultūros sklaidos Italijoje perspektyvos.

Dėkojame Galatinos merui Fabio Vergine Sindaco di Galatina ir jo komandai bei Museo Pietro Cavoti už bendradarbiavimą ir paramą įgyvendinant parodą, menininkams Indrai Marcinkevičienei ir Vilmantui Marcinkevičiui bei kuratorei Neringai J. Miller už išskirtinę kultūrinę patirtį, ir lietuvių bendruomenei regione bei visiems lietuviams, birželio 6 d. atvykusiems į Galatiną.

Taip pat nuoširdžiai dėkojame Lietuvos garbės konsului Apulijos ir Bazilikatos regionuose Giuseppe Saracino už nuolatinį indėlį stiprinant Lietuvos ir Italijos ryšius bei prisidedant prie Lietuvos kultūros matomumo regione.

📍 Paroda Museo Pietro Cavoti (Palazzo della Cultura) Galatinoje veiks iki 2026 m. rugpjūčio 6 d.

Lietuvos kultūros institutas / Lithuanian Culture Institute
Consulate of Lithuania Puglia-Basilicata
Lietuvių bendruomenė Apulija ir Bazilikata regione

📸 Città di Galatina

Birželio 14 d. Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje Romoje vyko Gedulo ir vilties dienai skirta pilietinės atminties akcija „06.14 Atminties neištremsi“.

Šv. Mišias už tremtinius ir politinius kalinius aukojo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos rektorius kun. Audrius Arštikaitis. Po jų susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreiviene, savo įžanginiame žodyje priminusi Gedulo ir vilties dienos reikšmę, istorinės atminties puoselėjimo svarbą bei pareigą perduoti ją ateities kartoms. Vėliau vyko atminties skaitymai – buvo skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės bei jų likimai.

Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje darbuotojai, Lacijaus lietuvių bendruomenės nariai, Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos bendruomenė, taip pat svečiai iš Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Minėdami Gedulo ir vilties dieną, prisiminėme daugiau nei 300 tūkstančių Lietuvos žmonių, kuriuos palietė tremtys, kalinimai ir lageriai. Už kiekvieno skaičiaus slypi konkretūs likimai, šeimos ir istorijos, kurių negalime pamiršti.

Nuoširdžiai dėkojame Lacijaus lietuvių bendruomenei, Popiežiškajai šv. Kazimiero lietuvių kolegijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai (LiJOT) – šios pilietinės atminties akcijos iniciatorei ir koordinatorei – už bendrystę ir prasmingą darbą saugant istorinę atmintį. Taip pat dėkojame visiems, kurie dalyvavo ir prisidėjo prie šio minėjimo.



Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje / Lithuanian Embassy in Italy
LiJOT
Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras
Italijos Lietuvių Bendruomenė - Comunità Lituana in Italia

Birželio 8–9 d. Lietuvos delegacija, vadovaujama žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, kartu su ambasadore Dalia Kreiviene, Dr. Antanu Venckumi ir žemės ūkio atašė Meda Nacickaite dalyvavo 181-ojoje FAO Tarybos sesijoje ir susitiko su svarbiausiais partneriais Romoje veikiančiose Jungtinių Tautų organizacijose.
Vizito metu delegacija susitiko su IFAD prezidentu Alvaro Lario, FAO vyriausiuoju mokslininku Charles Spillane, FAO generalinio direktoriaus pavaduotoju Maurizio Martina, FAO Tarybos nepriklausomu pirmininku Mina Rizk, ES ambasadoriumi prie Romoje veikiančių JT organizacijų Martin Selmayr ir kitais partneriais.
Susitikimuose aptarti pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo iššūkiai, parama Ukrainai, žemės ūkio atsparumas, skaitmenizavimas ir inovacijos, taip pat Lietuvos pasirengimas 2027 m. pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
FAO Taryboje Lietuva pasisakė pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo klausimais, pabrėždama Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį žemės ūkio gamybai, prekybai ir logistikai, taip pat būtinybę stiprinti atsparias, tvarias ir inovatyvias žemės ūkio bei maisto sistemas.
Lietuva pabrėžė įsipareigojimą stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, prisidėti prie tvarių ir atsparių žemės ūkio bei maisto sistemų kūrimo ir skatinti praktinius sprendimus skaitmeninio žemės ūkio, agrotechnologijų ir inovacijų srityse.

Sugrįžtantys lietuviai stiprina Lietuvos regionus 🇱🇹

Grįžtu LT Globali Lietuva - Global Lithuania

Sugrįžtantys lietuviai stiprina Lietuvos regionus 🇱🇹

📈 Galutiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. į Lietuvą sugrįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko – 9 940. Tai jau šešti metai iš eilės, kai į Lietuvą grįžta daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta.

Nors daugiausia grįžusiųjų apsigyveno Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų savivaldybėse, skaičiuojant sugrįžusiųjų skaičių vienam gyventojui, pirmauja mažosios savivaldybės – Pagėgių, Palangos, Visagino, Šilutės ir Pasvalio rajonai.

💬„Žmonės renkasi ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes savivaldybes, kuriose yra sudarytos visos sąlygos naujai įsikurti sugrįžus iš užsienio. Tai rodo stiprėjančius regionus ir nuoseklių savivaldybių pastangų dirbant su diaspora rezultatus – grįžimas į Lietuvą šiandien nebėra susijęs tik su didmiesčiais“, – teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Dažniausiai į Lietuvą grįžta 25–34 metų Lietuvos piliečiai, kurie savo tarptautine patirtimi stiprina Lietuvos darbo rinką, regionus ir bendruomenes.

🔗 Plačiau skaitykite: https://globalilietuva.urm.lt/griztu.lt/naujienos/33/ministras-k.-budrys-sestus-metus-is-eiles-i-lietuva-grizo-daugiau-pilieciu-nei-is-jos-isvyksta-:232

Visa informacija apie grįžimą į Lietuvą:
🌍 www.griztu.lt
📞+370 5 252 5001
📧 [email protected]